Gyvenimas daugiabutyje: gali kenkti ir nesąžiningi kaimynai

Sovietmečiu pastatyti daugiabučiai iki šiol yra didžiosios dalies Lietuvos miestiečių namai. Atėjus žiemai jų gyventojai priversti prisiminti visus greitos ir netoliaregiškos statybos trūkumus.

Reikalauja ypatingos priežiūros

Byrantys balkonai ir skylančios sienos glumina kiekvieną su tuo susidūrusį senų daugiabučių gyventoją. Namų administratoriai vis dažniau kalba apie tragišką daugiabučių būklę.

Daugiabučius administruojančios įmonės „Servico“ verslo plėtros vadovas Vytautas Dobilas pasakojo, kad nerimą kelia vis prastėjanti bendra pastatų būklė. „Daugiausiai rūpesčių daugiabučių gyventojams ir administruojančioms bendrovėms kelia pasenę ir besikemšantys vamzdynai, bendros ventiliacijos šachtos, pažeisti stogai, trupančios fasado ir balkonų konstrukcijos. Blokiniuose daugiabučiuose – nesandarios tarpblokinės siūlės, kurios praleidžia drėgmę ir šaltį žiemą“, – pasakojo jis.

„Kiekvienam namui, perkopusiam 30 metų, reikia remonto. Tai yra normalus reiškinys. Tokiuose namuose tenka keisti vamzdynus, elektros instaliaciją, kartais ir stogus“, – sakė vienos didžiausių Vilniaus daugiabučius administruojančių bendrovių „Mano būstas“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Ugianskis.

Vertindamas atvejus, kai daugiabučiuose užšąla vamzdžiai, namus administruojančios įmonės atstovas teigė, kad tokie atvejai dažniausiai aplenkia senos statybos namus. „Tokie atvejai nėra dažni – paprastai taip atsitinka naujos statybos namuose dėl nepakankamos šilumos izoliacijos. Tokiu atveju reikia reikalauti, kad statytojai taisytų broką“, – sakė jis.

„Servico“ atstovas dėl vamzdžių užšalimo buvo linkęs kaltinti gyventojus, o ne statybininkus. „Praktikoje pasitaiko, kad žmonės bando taupyti visiškai užsukdami radiatorių laiptinėse ventilius, kas dažniausiai ir tampa vamzdžių užšalimo ir avarijų priežastimi, – sakė jis. – Gyventojai galėtų gerokai sumažinti laiptinės vamzdžių užšalimo riziką laiku pasirūpindami temperatūra laiptinėse – pasikeisdami senus nesandarius laiptinių langus, suremontuodami ir tinkamai užsandarindami laiptinės duris.“

Siūlo atkreipti dėmesį į kaimynus

V. Dobilas, ruošiantis žiemai, gyventojams siūlo pasirūpinti patalpų sandarumu, kad taip būtų prarandama mažiau šilumos. „Ruošiantis žiemai, didžiausią dėmesį reikėtų skirti šildymo sistemos paruošimui. Gyventojai turėtų butuose išleisti radiatoriuose susikaupusį orą, – pasakojo jis. – Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į laiptinės, rūsio langų, durų sandarumą, naujesniuose namuose – požeminių automobilių stovėjimo aikštelių vartų sandarumą.“

Jis pridūrė, kad dažnai nuo nesąžiningų kaimynų kenčia kiti. „Naujuose daugiabučiuose butų savininkai neretai gudrauja „užsukdami šildymą“ reguliuojamais radiatorių ventiliais, dėl ko kenčia nesąžiningus savininkus „šildantys“ kaimynai, o ilguoju laikotarpiu tai atsiliepia ir pastato konstrukcijoms – kyla grėsmė dėl sienų peršalimo, gali atsirasti pelėsis“, – sakė jis.

Kaimynų bandymas tvarkyti šildymą savarankiškai gali skaudžiai atsiliepti kitiems gyventojams. „Daugiausiai problemų kyla dėl savavališkų šildymo sistemų butuose pakeitimų – papildomų radiatorių sekcijų, grindinio šildymo įrengimo. Tokios gyventojų iniciatyvos išbalansuoja visą šildymo sistemą“, – pridūrė V. Dobilas.

Skylėti kaip rėtis

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) aplinkos inžinerijos fakulteto pastatų energetikos katedros docentė dr. Eglė Jaraminienė pasakojo, kad didžiausia senųjų daugiabučių bėda – prastas šilumos sulaikymas. Anot jos, tokį „skylėtą“ daugiabučių statymą anksčiau lėmė pigios šildymo kainos.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, E. Jaraminienės teigimu, pradėti statyti geresnės kokybės daugiabučiai. „Jie yra statomi pagal naujus normatyvus, kur šilumos perdavimo koeficientas yra geresnis, šiluminė varža didesnė. Normatyvai kiti, negu, kai buvo statoma pagal senus normatyvus, pagal kuriuos ne stipriai atsižvelgdavo į šilumos taupymą“, – sakė ji.